pašveitalas

pãšveitalas sm. (3^4b) žr. pašvaitalas 1: Vyro (vyriškas) pãšveitalas KII45. Aukso pãšveitalas KII164. Moteriški pašveitalaĩ, moteriškos puikios KII343. Ausyse karojo brangūs pašveitalai, kurie ją labai puošė V.Myk-Put. Mergaitė ant galvos turi vainikėlį su blizgančiu, ant kaktos kybančiu pašveitalu lyg rasos lašu Vd. Kvietkos, kaspinai ir kiti pašveitalai liuobėdavo ... tankiai nuo kapų prapulti LC1886,43. Lavoną aprėdoma šventdieniniais drabužiais su visais pašveitalais, papuošalais ir kitais jo mylimais daiktais BsV24. Pašveitalai iš žalvario, sidabro, rečiau iš aukso LTIII333(Bs). | prk.: Nieko čia išdidusio, nieko garsaus, jokių čia kalbos pašveitalų, nėra niekur mirgančių vaizdų Vd.